LT

Transporto priemonės ir registracijos numerio ženklai

  • 2017-04-03 Transporto priemonės perleidimas kitam savininkui

    Valstybės įmonės „Regitra“ siekis yra, jog gavę vairuotojo pažymėjimus vairuotojai suvoktų save kaip piliečius, kurių pareiga yra tapti saugaus eismo dalyviais ir kad tas tapsmo procesas yra ilgalaikis. Tam, kad paminėtas tikslas būtų žmonėms lengvai įgyvendinamas „Regitra“ nuolat teikia pagalbą konsultacijų forma. Būtent dėl šios svarbios priežasties įmonei ir yra patikėtas leidimų vairuotojams ir transporto priemonėms išdavimas taip gerinant viešojo eismo situaciją šalyje. Transporto priemonės perregistravimas „Regitroje“, kai ji vieno savininko perleidžiama kitam, tai ir yra leidimo dalyvauti transporto priemonei eisme išdavimo procedūra.

    Pasirengimas sandoriui – šalių pareiga

    Transporto priemonių pirkimas bei pardavimas yra pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio susitarimo dalykas. Sandorio šalys šiai teisinei procedūrai turėtų iš anksto tinkamai pasiruošti: susirinkti reikiamą informaciją, aptarti sąlygas žodžiu, perskaityti surašytą sutartį.

    Nors dabartinis teisinis reguliavimas nenustato pareigos valstybės įmonei „Regitra“ kontroliuoti asmenų sudaromų sutarčių atitikimo teisės aktų reikalavimams, apibendrinę klientų patirtis, „Regitros“ teisininkai pataria nepamiršti trijų pagrindinių dalykų:

    • patikrinti pardavėjo asmens tapatybės dokumentą ir turėti jo kopiją;
    • naudoti pasiūlytą sutarties šabloną, kurį galima rasti įmonės interneto svetainėje, bei jame rašyti faktinius sandorio duomenis (tiek kainą, tiek pardavėją, tiek kt. informaciją;), ridos duomenis, defektus;
    • mokėjimą vykdyti sandorio pasirašymo metu.

    Turėdami tikslius pardavėjo duomenis gyventojai turės galimybę teisiniu keliu reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius, jei vėliau paaiškėtų, kad transporto priemonė buvo vogta, techniškai netvarkinga ar neatitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose nurodytų parametrų.

    Įstatymas numato, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodomas motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN). Taip pat nurodomi ridos duomenys, išvardinami visi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose automobilis buvo apgadintas per laikotarpį, kol pardavėjas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, taip pat nurodomi visi ankstesni žinomi eismo įvykiai. Be to, sutartyje turi būti parašyta, yra ar nėra:

    • automobilio stabdžių sistemos;
    • vairo mechanizmo ir pakabos elementų;
    • apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų;
    • vairuotojų ir keleivių saugos sistemų bei
    • dujų išmetimo sistemos trūkumų.

    Paprastai galiojanti techninė apžiūra rodo, kad šių trūkumų automobilis neturi. Jeigu galiojanti techninė apžiūra artėja prie termino pabaigos, o sutartyje pardavėjas rašo, kad trūkumų nėra, rekomenduotina arba sutarti transporto priemonę apžiūrėti techninės priežiūros servise, arba aptarti, kaip bus atlyginami nuostoliai, jeigu paaiškėtų sudėtingi gedimai.

    Faktinių mokestinių duomenų nurodymas sutartyje garantuoja, jog pardavėjas sąžiningai sumokės mokesčius valstybės biudžetui, iš kurio asignuojamos ne tik saugaus eismo, kelių priežiūros, bet ir socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitos programos. Be to, jeigu paaiškėtų, kad pirkinys buvo prastas, tuomet susigrąžinti pirkėjas galėtų tik deklaruotą sandorio sumą.

    Tarkime, įsigijo žmogus dėvėtą automobilį už 1000 Eur, bet pardavėjo prašymu, kadangi pardavėjas nuo pageidautos gauti sumos nuleido 300 Eur, sutaria, kad sutartyje rašys vertę – 110 Eur. Žmogus pavažinėja mėnesį ir pasirodo rimti techniniai gedimai, kurių remonto kaina beveik tolygi įsigijimo kainai. Žmogus nusprendžia automobilį parduoti už 800 Eur. Žinotina, kad šiuo atveju, jam teks sumokėti 15 proc. pelno mokestį nuo skirtumo (t. y. 690 Eur), už kurį transporto priemonę parduoda brangiau nei įsigijo.

    „Regitra“ Valstybinei mokesčių inspekcijai suteikia prieigą prie visų sandorių duomenų. Yra buvę atvejų, kai mokesčių inspektoriai pareikalauja sumokėti mokesčius už penkerių metų senumo sandorius.

    Žinotina, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavėjas įsipareigoja perduoti automobilį pirkėjui perduoti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartą sumą ir priimti transporto priemonę.

    Iki sandorio – pirkėjui svarbu pasitikrinti duomenis

    Prieš perkant Lietuvoje registruotą transporto priemonę, iš transporto priemonės pardavėjo sužinojus registracijos numerį bei identifikavimo kodą (VIN) Kelių transporto priemonių paieškos sistemoje naudinga pasitikrinti:

    • ar transporto priemonės neieško Lietuvos policija;
    • iki kada galioja transporto priemonės techninė apžiūra;
    • ar mašina turi galiojantį privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą;
    • koks yra transporto priemonės statusas (registruota/ neregistruota);
    • ar automobiliui taikomi administraciniai apribojimai.

    Ši informacija leis adekvačiau įvertinti pirkinį, numatyti, kokias sąlygas būtina aptarti sutartyje.

    Kelių transporto priemonių paieškos sistema pasiekiama per „Regitros“ interneto svetainę, tituliniame puslapyje pasirinkus žalios spalvos mygtuką „Visos e. paslaugos“.

    Leidimo dalyvauti eisme gavimas po pirkimo – pardavimo sandorio

    Pardavėjas per 15 dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo turi kreiptis į „Regitrą“ ir deklaruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (savininko) duomenis.

    Pirkėjas įsigytą transporto priemonę savo vardu turi perregistruoti per 10 dienų po to, kai į įmonę kreipėsi jos pardavėjas.

    Pavėlavus įregistruoti, t.y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nesutvarkius transporto priemonės valdytojo pasikeitimo (per 10 dienų, kai transporto priemonės valdytojas deklaravo pardavimą, naujam transporto priemonės valdytojui nedeklaravus pirkimo), transporto priemonė netenka leidimo dalyvauti viešajame eisme, t. y. ji nebėra „Regitros“ tvarkomo Kelių transporto priemonių registro objektas.

    Norint iš naujo įtraukti transporto priemonę į kelių transporto priemonių registro apskaitą, t. y. suteikti leidimą dalyvauti viešajame eisme, būtina transporto priemonę identifikuoti. Šiai „Regitros“ paslaugai būtina atvykti į padalinį, be to, jai taikomas atskiras įkainis, tad pavėlavus teks sugaišti daugiau laiko ir sumokėti daugiau pinigų.

    Jeigu perleidžiant, pardavėjas pasilieka registracijos numerio ženklus, žinotina, kad tokiu atveju transporto priemonė išregistruojama, tad ją pirkėjui įregistruojant, kai siekiama gauti leidimą dalyvauti viešajame eisme, teks automobilį atgabenti identifikavimo procedūrai, be to, papildomai kainuos ir registracijos numerių suteikimo procedūra. Tokiu atveju patartina sandorio sudarymo dieną į padalinį atvykti pirkėjui ir pardavėjui kartu – nereiks transporto priemonės vilkti, nes turėdami registracijos numerio ženklus ji gali dalyvauti eisme, ir nereikės jos išregistruoti, nes iš karto bus įmanu įforminti nuosavybės perleidimą suteikiant naują registracijos numerį (kainuos tik naujo registracijos numerio ženklų rinkinys).

    Pigiausia – internetu

    Pardavėjui transporto priemonės perleidimo deklaravimo paslauga kainuos:

    • pardavus priekabą – 1,74 Eur;
    • pardavus motociklą, mopedą, bet kurį keturratį – 2,32 Eur;
    • pardavus lengvąjį, krovininį automobilį – 2,9 Eur.

    Vykdant operaciją internetu – taikoma 20 proc. nuolaida.

    Praleidus 15 d. terminą, pardavimo deklaravimo „Regitroje“ įkainis nekis, tačiau žinotina, kad transporto priemonė, kurios savininkas asmuo nebėra, bet oficialiai yra atsakingas valdytojas, dalyvaus eisme. Tokiu atveju visa pirkėjo atsakomybė (kelių eismo taisyklių pažeidimo baudos, parkavimo mokesčiai, kt.), nedeklaravus pardavimo, lieka pardavėjui, iki kol nebus išaiškintas tikrasis transporto priemonės savininkas.

    Kai pirkėjas nepraleidžia 10 d. termino, jam „Regitra“ suteiks šią paslaugą: duomenų keitimas išduodant transporto priemonės registracijos dokumentą padalinyje:

    • priekaboms 2,61–4,63 Eur;
    • motociklams, mopedams, visiems keturračiams – 8,4 Eur;
    • lengviesiems ir krovininiams automobiliams – 11,3 Eur.

    Vykdant operacijas internetu – taikoma 20 proc. nuolaida.

    Jei per 5 dienas negrąžinamas senasis registracijos liudijimas, leidimas dalyvauti eisme panaikinamas, procedūrą teks kartoti.

    Jei šiuo atveju pageidaujama, kad registracijos liudijimas būtų pristatytas pasirinktu adresu Lietuvoje – kurjerio paslauga 6,99 Eur.

    Kai naujasis transporto priemonės valdytojas praleidžia 10 d. terminą, „Regitroje reikės dviejų operacijų, iš kurių pirmoji – transporto priemonės tapatumo nustatymo ne pirmą kartą, kuris kainuoja:

    • priekaboms – 2,32 Eur;
    • motociklams, mopedams, keturračiams – 4,05 Eur;
    • lengviesiems ir krovininiams automobiliams – 6,08 Eur.

    Operacija internetu neįmanoma, kadangi būtinas transporto priemonės pateikimas „Regitros“ specialistų apžiūrai. Antra paslauga – transporto priemonės įregistravimas, išduodant leidimą dalyvauti eisme (registracijos liudijimą) pakartotinai transporto priemonę įregistruojant po jos išregistravimo:

    • priekaboms – 2,32–4,05 Eur;
    • motociklams, mopedams, visiems keturračiams – 7,53 Eur;
    • lengviesiems ir krovininiams automobiliams –10,14 Eur.

    Operacijas galima tęsti (atlikti pačiam) internetu, tuomet taikoma 20 proc. nuolaida galutinei mokėtinai sumai. Jei šiuo atveju pageidaujama, kad registracijos dokumentas būtų pristatytas nurodytu adresu Lietuvoje – kurjerio paslauga – 6,99 Eur.

    Statistika

    Perregistruojant automobilius po pirkimo – pardavimo sandorių internetu, reikia iš titulinio įmonės puslapio pasirinkti žalią mygtuką „Visos e. paslaugos“ bei iš sąrašo pasirinkti Kelių transporto priemonių registravimo sistemą. Nors internetu teikiamos įmonės paslaugos pigesnės, jų pasirinkimo dažnis dar galėtų augti. Antai, 2015 m. išregistravimu per internetą pasinaudojo beveik 19,4 tūkst. transporto priemones pardavusių asmenų, pernai šis skaičius išaugo iki 27,8 tūkst.

    Tuo tarpu į padalinius deklaruoti pardavimo atvyko atitinkamai: 2015 m.  netoli 147 tūkst. transporto priemones pardavusių asmenų, 2016 m. – beveik 145 tūkst. asmenų. Įregistravimo po sandorio mastai įmonės padaliniuose didesni – 2015 m. apsilankė per 208,4 tūkst. automobilius pirkusių asmenų, 2016 m. šis skaičius perkopė 210,4 tūkst. operacijų.

    Įregistravimai internetu mažiau populiarūs už pardavimo deklaravimą: 2015 m. šia paslauga pasinaudojo beveik 2,5 tūkst. pirkėjų, 2016 m. – jau beveik 4,6 tūkst. transporto priemones įsigijusių asmenų.

    2016 m. spalį „Regitra“ pasiūlė kurjerio paslaugą, kai registracijos liudijimas pristatomas pageidaujamu adresu Lietuvoje – iki 2017 m. balandžio šia paslauga pasinaudojo per 1 tūkst. asmenų. Tai turėjo įtakos ir bendram įregistravimo internetu augimui.

    Kaip rodo 2017 m. pirmo ketvirčio Kelių transporto priemonių registro duomenys, didžioji dauguma (74,06 proc.) perleidimą vykdžiusių transporto priemonių valdytojų leidimu dalyvauti viešajame eisme pasirūpino per įstatyme numatytus terminus. Po pardavimo deklaravimo susivėlino įregistruoti transporto priemones per 10 dienų terminą 4,17 proc. automobilius įgijusių asmenų. Vis dėlto, faktas, kad po deklaracijos net 21,77 proc. transporto priemonių neteko leidimo dalyvauti viešajame eisme (buvo automatiškai išregistruotos), rodo perleidimo procedūros griežtinimo poreikį.

  • 2017-03-28 Automobilių išregistravimo duomenys

    Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo įregistruotas 20 041 naujas lengvasis (M1 ir N1 klasės) automobilis. 2017 m. vasario 28 d. duomenimis, 4577 iš jų tais pačiais metais buvo išregistruoti. Dauguma (per 3 tūkst.) šių automobilių buvo išregistruoti pareiškėjo pageidavimu nenurodant išregistravimo priežasties.

    Analizuojant išregistruotus lengvuosius automobilius, pastebima, kad daugiausia išregistruota „Fiat“ prekinio ženklo automobilių – 3438, taip pat „Alfa Romeo“ (198), „Renault“ (195) ir „Citroen“ (123).

     

    1. Daugiausia „Fiat“ prekinio ženklo automobilių išregistravę savininkai, nurodant išregistruotų automobilių skaičių, pateikiami diagramoje dešinėje:

     

     

     

     

     

    2. Daugiausia „Alfa Romeo“ prekinio ženklo automobilių išregistravę savininkai pateikiami diagramoje kairėje :

     

     

                                                

     

     

     

    3. Daugiausia „Renault“ prekinio ženklo automobilių išregistravo UAB „Sostena“ (185).

    4. Daugiausia „Citroen“ prekinio ženklo automobilių išregistravę savininkai pateikiami šioje diagramoje:

     

     

     

     

     

     

     

        2016 m. įregistruotų ir išregistruotų M1 ir N1 klasės lengvųjų automobilių pasiskirstymas pagal prekinį ženklą: 

    Prekinis ženklas

    Išregistruota 

       

    Išregistruotų dalis (proc.) nuo įregistruotų

    visų naujų šio prekinio ženklo automobilių

    ALFA ROMEO

    198

    96,12%

    FIAT

    3438

    90,40%

    MASERATI

    27

    64,29%

    CITROEN

    123

    45,72%

    LAND ROVER

    36

    24,66%

    MINI

    38

    20,21%

    RENAULT

    195

    18,31%

    PORSCHE

    21

    14,69%

    LEXUS

    37

    13,86%

    OPEL

    75

    8,58%

    MERCEDES-BENZ

    34

    7,01%

    PEUGEOT

    23

    5,81%

    VW

    35

    5,67%

    SUBARU

    25

    5,57%

    KIA

    52

    4,95%

    BMW

    36

    4,46%

    SUZUKI

    11

    4,20%

    NISSAN

    57

    3,51%

    HONDA

    8

    2,81%

    TOYOTA

    70

    2,36%

    VOLVO

    6

    1,50%

    SKODA

    26

    1,30%

    HYUNDAI

    3

    0,60%

    FORD

    3

    0,40%

    Naudojant pateiktą statistiką, prašome nurodyti, jog minimi VĮ „Regitra“ administruojamo Kelių transporto priemonių registro duomenys.

  • 2017-02-06 Automobilių išregistravimo duomenys

    Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 2 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 3462 Fiat prekės ženklo (komerciniai pavadinimai: Fiat 500, Fiat 500X) lengvieji automobiliai. Iš jų: 2017 m. vasario 2 d.
    - 246 transporto priemonės turėjo statusą „registruota“ ir, tikėtina, dalyvavo viešajame eisme;
    - 129 automobiliai turėjo požymį „išregistruota“, priežastimi nurodant gautą pranešimą apie įregistravimą užsienyje;
    - 141 mašina buvo išregistruota dar Lietuvoje nurodant tikslą parduoti ją užsienyje;
    - 2946 transporto priemonės buvo išregistruotos pareiškėjo pageidavimu nenurodant priežasties.

    Šių transporto priemonių savininkai buvo bendrovės UAB „Baltijos autonuoma“, UAB „CITYBEE SOLUTIONS“ ir UAB „AUTOBRAVA“, kurių išregistuotas transporto parkas nuo viso registre fiksuoto transporto priemonių skaičiaus procentaliai sudaro (vardijama eilės tvarka, kaip išvardytos bendrovės):
    - 78,70 proc.;
    - 1,24 proc.;
    - 20,06 proc. (žr. toliau pateikiamą diagramą).

     

     

    Naudojant  pateiktą statistiką, prašome nurodyti, jog minimi VĮ „Regitra“ administruojamo Kelių transporto priemonių registro duomenys.

  • 2017-01-31 Palengvinimas pilietiškiems gyventojams – dokumentus dėl rastos registracijos numerio ženklų plokštelės užpildys „Regitros“ darbuotojai

    Valstybės įmonei „Regitra“ patikėtas transporto priemonių registro tvarkymas. Transporto priemonės įtraukimą į registrą liudija suteiktas (užrašytas ant plokštelės ir pritvirtintas prie automobilio) registracijos numeris. Taigi numerio plokštelė ant transporto priemonės patvirtina, kad automobilis turi teisę dalyvauti viešajame eisme. Ir nors dėl tokio leidimo teisėtai riedėti keliais į „Regitrą“ gausiausiai kreipiasi transporto priemonę nusipirkę asmenys, jie automatiškai netampa transporto priemonei išduotų registracijos numerių savininkais.

    Ką daryti, jei radai?

    „Čia kaip su sąskaita banke: nors lėšos sąskaitoje yra asmens nuosavybė, tačiau raktas į ją – banko kortelė – priklauso bankui“, – lygina Dalius Prevelis, VĮ „Regitra“ generalinis direktorius. Pasak įmonės generalinio direktoriaus, toks nuosavybės turėtojų atskyrimas leidžia patikimiau apsaugoti žmonių bankui patikėtas santaupas: jei kortelė prarandama, ją radusiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti kortelę ne sąskaitos banke savininkui, ką tikrai sunkiau padaryti, nors radėjas ir sužino pametusiojo asmenvardį, bet sudaroma galimybė rastą kortelę nunešti į artimiausią banko skyrių.

    „Taip ir registracijos numeris turi būti grąžintas „Regitrai“ – ir nebūtina iki mūsų atvykti, galima rastą numerį atsiųsti“, – aiškina D. Prevelis. „Regitros“ vadovas pažymi, kad rastus numerius priima ne tik „Regitra“, bet ir policija. Pilietiškų gyventojų administracinės naštos palengvinimui reikiamus dokumentus užpildo šių institucijų darbuotojai.

    Kad ir kaip žmogui norėtųsi, kam priklauso rasta registracijos numerio plokštelė, atskleisti negalima dėl asmens duomenų apsaugos. Taip elgiasi visi registrų, kuriuose tvarkoma privataus žmonių gyvenimo informacija, valdytojai ir tvarkytojai, nes įstatymas jiems numato pareigą saugoti patikėtus asmens duomenis.

    Mūsų aptariamu atveju, kai randamas valstybinis registracijos numeris, nustatyta, kad atitinkami įrašai duomenų bazėje daromi ne pagal telefoninius pranešimus, bet kai rasta numerio plokštelė fiziškai pasiekia „Regitrą“.

    Kaip vyksta grąžinimas?

    Grąžinant „Regitrai“ transporto priemonės numerio plokšteles ar automobilio registracijos dokumentus surašomas aktas, kuriame nurodomi numerio ženklai, grąžintų plokštelių skaičius, registracijos dokumentų serija ir numeris, numerio ženklus ar registracijos dokumentus išdavusi šalis, grąžinamų objektų būklė. Daroma grąžinamų daiktų nuotrauka, ji saugoma elektroninėje sistemoje. Jeigu grąžinantis „Regitrai“ daiktus ar dokumentus radėjas pageidauja ir sutinka atskleisti, į aktą įrašoma grąžinančio asmens duomenys ir aplinkybės, kaip numerio ženklai, registracijos dokumentai buvo gauti.

    Be to, numerio ženklus, registracijos dokumentus grąžinusio asmens pageidavimu jam gali būti išrašomas pranešimas, patvirtinantis grąžinamų objektų priėmimą „Regitroje“.

    Jeigu vietoje grąžinto registracijos numerio ženklo nėra išduotas naujas registracijos numeris, jei esam gavę numerio netekusio žmogaus pasikreipimą ir jeigu nėra susidėvėjimo, gedimų, įmonei radėjo grąžintos ženklo plokštelės bus saugomos vieną mėnesį.

    Asmuo apie atrastus valstybinio numerio ženklus elektroninio ryšio priemonėmis, o jei nenurodyta, raštu yra informuojamas per 3 darbo dienas.

    Pabrėžtina, kad dažnai radėjus aplenkia patys transporto priemonių valdytojai – tokiais atvejais jau būname gavę gyventojo pasikreipimą.

    Jeigu rasti daiktai neatsiimami, numeriai sunaikinami, o dokumentai perduodami saugoti į įmonės į archyvą.

    Įmonei perduoti užsienio valstybių numerio ženklai, registracijos dokumentai perduodami tos šalies ambasadai, konsulatui arba Užsienio reikalų ministerijai.

    Grąžinimo bei įteikimo aktai, kaip ir kiti dokumentai, saugomi „Regitros“ archyvuose teisės aktais numatytą laikotarpį.

    Netekus vieno arba abiejų registracijos numerio ženklų, praradus transporto priemonės dokumentus, kreipkitės į „Regitrą“. Jei įtariate vagystę, praneškite policijai.

    Radiniai dažniausiai naikinami

    Vidutiniškai per metus išduodama apie 300 tūkst. registracijos numerių. Didžioji šio skaičiaus dalis – naujai registruojamos transporto priemonės, tačiau dalis numerių keičiami dėl įvairių priežasčių (nepatinka serija, praradimas, sugadinimas ir pan.).

    2016 m. „Regitrai“ grąžinti rasti 766 registracijos numeriai (plokštelės). Iš jų – 35 įteikti savininkui, o 152 atvejais dar nesuėjęs vieno mėnesio terminas, tad tikėtina, kad savininkai dar atvyks rastų registracijos numerių atsiimti.

    Net 231 transporto priemonės valdytojui numeriai surasti per vėlai – šiais atvejais gyventojai jau buvo išsiėmę naujus registracijos numerius valdomai transporto priemonei.

    Vis dėlto, dažniausiai (307) randami numeriai, kurių statusas yra negaliojantys, t. y. transporto priemonei, kuriai priklausė registracijos numeris, panaikintas leidimas dalyvauti eisme.

    Pernai Lietuvoje užfiksuotas 41 atvejis, kai rasti užsienio šalių registracijos numeriai.

  • 2017-01-27 Balninių vilkikų registracijos duomenys

    „Regitros“ duomenimis, šių metų sausio 26 d. LR Kelių transporto priemonių registre iš viso buvo įregistruoti 28377 balniniai vilkikai, dauguma jų (25403) turėjo leidimą dalyvauti viešajame eisme.

       Analizuojant viso šalies automobilių parko duomenis, pastebima, kad Lietuvoje daugiausia yra įregistruota „Mercedes-Benz“ (7168), „Volvo“ (5536) ir MAN (4137) prekinių ženklų balninių vilkikų.
        
       Šių transporto priemonių parkas sparčiai atsinaujina: pastaraisiais metais šalyje įregistruojama vis daugiau naujų balninių vilkikų (2016 m. – 5477, 2015 m. – 3218).

       Tarp visų pernai pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų balninių vilkikų naujų dalis sudarė 87,2 proc. (2015 m. 77,5 proc.).

    Naujų balninių vilkikų registracija 

     

    2015 m.

    2016 m.

    Mercedes-Benz

    1559

    2365

    VOLVO

    670

    1095

    MAN

    300

    643

    DAF

    308

    642

    IVECO

    78

    329

    SCANIA

    250

    303

    RENAULT

    53

    100

         Iš viso

    3218

    5477

    Naudotų, įvežtų iš užsienio,  balninių vilkikų registracija (dažniausios ankstesnės registracijos šalys)

     

     

    2015 m.

    2016 m.

    Vokietija

    262

    318

    Nyderlandai

    187

    123

    Prancūzija

    161

    107

    Lenkija

    64

    55

    Danija

    47

    34

    Estija

    26

    33

    Latvija

    32

    21

    Baltarusija

    27

    20

    Čekija

    25

    16

    Analizuojant naudotų balninių vilkikų registracijos duomenis, pastebima, kad pastaraisiais metais išlieka tendencija, rodanti, kad Lietuvoje registruojami vidutiniškai 6 metus eksploatuoti balnininiai vilkikai. Tai buvo būdinga tiek 2016 m., tiek 2015 m.

    Naudojant duomenis, prašome nurodyti jų šaltinį – VĮ „Regitra“.

  • 2017-01-19 Priverstinis transporto priemonės išregistravimas savo tikslą pasiekė, tolesnio jo taikymo neįmanoma pateisinti viešuoju interesu

    Priverstinis išregistravimas, kaip rodo gyventojų atsiliepimai ir Kelių transporto priemonių registro statistika, tampa tiek administracine našta, tiek finansine kliūtimi sezoniniam transporto priemonių naudojimui, istorinių automobilių valdytojams. „Regitros“ specialistų nuomone, jis sukelia nepatogumų tiek transporto priemonių valdytojams, tiek ir pačiai „Regitrai“, o bent kiek reikšmingesnės įtakos eismo saugumui, manoma, neturi.

    Jau pats leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymas, specialistų nuomone, yra pakankamai griežta priemonė, nes reikšmingai apriboja transporto priemonės galimybes dalyvauti viešajame eisme.

    Priverstinai išregistruota transporto priemonė vėliau dažniausiai vėl būna įregistruojama, tačiau tuo gyventojams tenka papildomai rūpintis, patiriant išlaidų ir gaištant savo laiką.

    „Regitros“ specialistai pritaria klientų pageidavimams, kad leidimo dalyvauti viešajame eisme stabdymo laikotarpis neturėtų būti ribojamas, o priverstinio išregistravimo galima būtų atsisakyti. Juos patenkinus, reikšmingai sumažėtų gyventojams, įstaigoms ir organizacijoms tenkanti administracinė našta.

    Tikimasi, kad įstatymo leidėjas atsižvelgs į didėjantį transporto priemonių valdytojų sąmoningumą ir nepalankią visuomenės nuomonę įstatymo nuostatoms, numatančioms priverstinį išregistravimą, ir jų bus atsisakyta.