„Regitros“ konferencijoje – psichoterapeutas Neverauskas apie žmogaus smegenis besimokant vairuoti
Judrus ir nuolat besikeičiantis eismas miesto gatvėse reikalauja ne tik puikių transporto priemonės valdymo įgūdžių, bet ir psichologinės ištvermės. Kasmetinėje „Regitros“ konferencijoje „Saugus startas“ žinomas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pristatė pranešimą tema „Žmogaus smegenys. Ką verta žinoti vairuotojams ir jų mokytojams?“, kuriame ne tik apžvelgė mūsų smegenų veikimą, tačiau ir pateikė naudingų patarimų šiuo metu besimokantiems vairuoti.
Kodėl laimi emocijos?
Kaip sako pats dr. J. Neverauskas, būdami neracionaliomis būtybėmis žmonės neretai pamiršta, kad pervertina savo protą daugelyje sričių, tarp kurių ir transportas. „Transporto priemones vairuoja smegenys, o smegenyse konkuruoja emocinė ir racionalioji dalys. Stresinėse situacijose laimi senesnė – emocinė dalis“, – aiškina profesionalas.
Kalbėdamas apie mitus ir faktus vairuojant psichoterapeutas paminėjo, kad smegenys greitai perjungia dėmesį, bet neapdoroja kelių sudėtingų užduočių vienu metu, o tuo tarpu lėtėjant reakcijai daugėja ir klaidų. „Vienas iš mitų yra ir tai, kad neva patirtis prie vairo gerina automatines reakcijas. Patirtis gerina automatizmą, bet kartu didina autopiloto klaidų ir išsiblaškymo riziką.
Mūsų dėmesys yra selektyvus, o greita reakcija nėra įgimtas bruožas. Vairuojant yra svarbi greita prognozė, o ne gera reakcija. Klaidos nerodo, kad žmogus negali vairuoti. Jos yra gera medžiaga mokymuisi“, – konferencijoje „Saugus startas“ sakė dr. J. Neverauskas bei pridūrė, kad dar vienas mitas yra kuo daugiau instrukcijų – tuo geriau mokinys mokosi, tačiau tai tik per daug apkrauna smegenis.
Klaidos mokantis vairuoti
Kaip pasakoja psichoterapeutas, kartais verta mokiniui leisti patirti klaidą ir iš jos mokytis. „Instruktoriaus vaidmuo yra ne tik mokyti per žodžius, bet ir per emocines reakcijas, dėmesį, laikyseną, kūno valdymą, sprendimus ir kt. Jei mokinys nutyli aiškinant, tai nereiškia, kad jis supranta. Turime paklausti, kaip jis suprato ir suprasime, kad jis suprato galbūt kitaip nei norėjome pasakyti“, – kalbėjo dr. J. Neverauskas.
Kartu labai svarbu suprasti, kad vairavimas nėra vien mechaninis įgūdis. Tai – dėmesio valdymo ir emocijų reguliacijos bei gebėjimo prognozuoti situaciją rezultatas. Auditorijoje susirinkusiems vairavimo instruktoriams neuromokslo atstovas darbe patarė neduoti per daug instrukcijų ir pasitelkti tik tikslius nurodymus prieš pat veiksmą, o po veiksmo reflektuoti apie patį rezultatą, nes smegenys nespėja visko greitai apdoroti. Šis patarimas puikiai tinka ir mokant savo šeimos narį.
„Mokinių dėmesys greitai išsenka. Turime mokyti duodami vis sunkesnę atkarpą, kad smegenys adaptuotųsi ir išlaikytų savo darbingumą. Jei situacija sudėtinga, informacijos kiekį reikia sumažinti iki minimalaus. Informacija mokantis vairuoti turi būti trumpa, aiški ir smulki, duodama mažais žingsniais. Labai svarbu ne tik veiksmai, bet ir žodžiai, todėl po rimtesnės klaidos svarbu stabilizuoti būseną ir tik tada tęsti mokymą. Kartu galima užduoti klausimą apie tai, kokius penkis dalykus šiandien išmoko, nes toks klausimas paskatins mąstyti“, – visiems mokantiems būsimą vairuotoją patarė psichoterapeutas.
Anot dr. J. Neverausko, instruktoriaus ar šeimos nario tikslas mokymo vairuoti procese yra paruošti būsimą vairuotoją kaip savarankiškai mąstantį eismo dalyvį. Jei vis dėlto mokinys kartoja tą pačią klaidą, problema yra pačio mokymo metodo, todėl jį reikėtų keisti ir mokyti jį skaityti eismą.
„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai
Jau antrus metus „Regitros” organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į eismo saugumo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų ir esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos, aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“. Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis tik neišnaudotas resursas.